Pasaulyje, kuriame vis dažniau naudojamos mašinos, dirbtinis intelektas ir nežmogiški intelektai, mūsų tradicinė estetikos samprata pradeda peržengti antropocentrines ribas. Kas nutinka, kai dizainas nebekuriamas už vieni žmonės? Sveiki atvykę į besiformuojančią sritį posthumaniška estetika — kur grožis iš naujo įsivaizduojamas ne žmogaus akims.
Grožio iš naujo apibrėžimas už žmogaus žvilgsnio ribų
Tūkstantmečius menas ir dizainas beveik išimtinai orientavosi į žmogaus suvokimą. Mes kuriame objektus, erdves ir vaizdus, remdamiesi žmogaus pojūčiais – tuo, ką galime matyti, girdėti, jausti ir emociškai interpretuoti. Tačiau dirbtinis intelektas, robotai ir mašininio matymo sistemos pasaulį suvokia labai skirtingai. Jie apdoroja infraraudonųjų spindulių spektrą, skaito pikselių modelius, kurių mes nepastebime, ir teikia pirmenybę funkcijai, o ne formai, taip mesdami iššūkį mūsų kultūrinėms normoms.
Posthumaniška estetika užduoda drąsų klausimą:
Kaip grožis atrodo tam, kas nėra žmogus?
Mašininis matymas ir naujos vizualinės kalbos
Mašinos “nemato” vaizdų taip, kaip mes. Kompiuterinės regos sistemos analizuoja duomenis: kraštų aptikimas, tekstūrų žemėlapiai, gylio suvokimas ir objektų atpažinimo algoritmai. Jų “estetinės” nuostatos – jei jas galima taip pavadinti – gali teikti pirmenybę simetrijai, kad būtų lengviau atpažinti, didelio kontrasto spalvoms segmentavimui arba geometriniam nuoseklumui erdviniam žemėlapių sudarymui.
Dizaineriai pradeda tai tyrinėti:
- QR menas ir vizualiai optimizuoti brūkšniniai kodai, kurie sujungia funkciją su stilizuota forma.
- Dirbtinio intelekto generuojamos tekstūros kurie apeliuoja į šablonų aptikimo algoritmus.
- Papildytos aplinkos kur realaus pasaulio objektai yra patobulinti robotų navigacijai arba dronų suvokimui.
Rezultatas – lygiagretus vizualinis pasaulis – mums nematomas arba nereikšmingas, – bet intuityviai gražus nežmogiškoms sistemoms, kurios jame gyvena.
Garsas ir kvapas ne žmonių terminais
Tai ne tik vizualiniai aspektai. Posthumaniška estetika gali apimti ir kitus pojūčius:
- Ultragarsiniai modeliai skirtas mašinoms, kurios naudoja echolokaciją arba sonarą.
- Cheminiai parašai įterpti į medžiagas, skirtas robotiniam kvapų aptikimui.
- Duomenų sonifikavimas kuris duomenų rinkinius transformuoja į garsovaizdžius, suprantamus tiek dirbtiniam intelektui, tiek žmonėms.
Šioje srityje estetika yra ne malonumas ar emocijos, o efektyvumas, aiškumas ir suderinamumas su mašinomis. Vis dėlto tai nepadaro jos mažiau žavios ar prasmingos.
Bendradarbiavimas kūrybiškume: žmonės + ne žmonės
Generatyviam dirbtiniam intelektui (DI) dabar gebant kurti vaizdus, muziką ir architektūrą, formuojasi naujo tipo estetinis dialogas. Menininkai ir dizaineriai pradeda bendrai kurti su nežmogiškais agentais, leisdami mašinoms priimti sprendimus ne remiantis žmogaus skoniu, o algoritmine interpretacija.
Pavyzdžiai:
- Dirbtinio intelekto kuruojamos muziejų parodos, paremtos neuroninių tinklų modeliais.
- Pastatai, suformuoti naudojant vėjo modeliavimą ir robotų optimizavimą.
- Nešiojamieji įrenginiai, skirti tiek žmonėms, tiek jų pagalbiniams įrenginiams (pvz., dronams ar išmaniesiems asistentams).
Šis organinės ir sintetinės estetikos susiliejimas žymi tikros pradžios... posthumaniška dizaino kultūra.
Etika ir svetimas žvilgsnis
Projektavimas ne žmonių suvokimui kelia ir etinių klausimų. Jei pradėsime optimizuoti aplinką mašinoms, ar rizikuojame susvetimėti? Ar miestai taps lengviau suprantami autonominėms transporto priemonėms nei pėstiesiems? Ar skaitmeninės sistemos pirmenybę teiks dizainui, kuris žmonėms atrodo nerimą keliantis ar beprasmis?
Posthumaniška estetika kviečia mus balansas: kurti grožį, kuris jungia žmogiškąjį ir nežmogiškąjį supratimą, o ne pakeičia vieną kitu.
Išvada: Už veidrodžio ribų
Posthumaniška estetika – tai ne tik keistas menas ar robotų pomėgiai. Tai esminis pokytis mūsų mąstyme apie suvokimą, intelektą ir patį grožį. Mūsų kūriniams įgaunant autonomiją ir veiksnumą, turime suteikti jiems erdvės kultūriniame dialoge – vietą, kur grožis nėra tik mūsų akyse. stebėtojas, bet stebėtojo kode.
